Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Kėdė

    Kėdė, XVI a. pab.

    Nežinomas autorius
  • Kėdė

    Kėdė, XVI a. pab.

    Nežinomas autorius
  • Kredensas

    Kredensas, XVI a.

    Nežinomas autorius

    Kredensas sukrtas XVI a. Toskanos regione, Italijoje. Nedidelis baldas lygia viršutine dalimi. Kredenso viršuje yra karnizo juosta, šonuose drožinėti akanto lapų motyvai ir kriatidžių figūros. Baldo viršutinėje dalyje yra platus stalčius, dekoruotas drožinėtais lapų motyvais bei dviem pakabinamom vario lydinio rankenėlėmis. Tradiciškai jos puošiamos žuvų figūrėlėmis. Po stalčiumi yra dvejos durelės, puoštos drožinėtais ornamentais ir turinčios tekintas rankenėles. Apatinė dalis puošta drožinėta ornamento juosta. Baldas stovi ant keturių drožinėtų liūto letenų formos kojų.

    Kredencai dažnai buvo naudojami indams ir kitiems daiktams laikyti.

  • Krėslas

    Krėslas, XVII a.

    Nežinomas autorius
  • Eitynės su drambliais

    Eitynės su drambliais, 1515–1520 m.

    Žanas Grenjė, Arnould Poissonier

    Meninis audinys, sukurtas Žano Grenjė arba Arno Puasonjė, dirbtuvėse Turne mieste Flandrijoje, yra didesnio gobeleno fragmentas. Manoma, kad viso gobeleno aukštis galėjo būti keturi, o plotis net septyni metrai. Meniniai audiniai labai dažnai puošdavo valdovų ir didikų rūmų sienas. Dažniausiai konkrečiai patalpai buvo užsakoma visa gobelenų seriją. Pirminis gobelenas, vaizduojantis eitynes su drambliais, galėjo priklausyti meninių audinių serijai, kurią Lisabonos rūmams užsakė Portugalijos karalius Manuelis I (1495–1521). Minėtose dirbtuvėse buvo išausta nemažai gobelenų, vaizdavusių egzotiškus gyvūnus, portugalų atradimus per keliones į Indiją. Ši tematika Europos dailėje išpopuliarėjo po Vaska da Gamos (Vasco da Gama, apie 1469–1524) kelionės aplink Afriką ir Indiją.
    Meniniame audinyje „Eitynės su drambliais“ matomas didelio dramblio fragmentas bei greta esantis mažas drambliukas, ant kurio joja trys vaikai ir juos globojančios damos, vilkinčios gotikos laikotarpio drabužius.
    Stilistiškai panašūs audiniai, išausti Žano Grenjė dirbtuvėse, vaizdavo karavaną su žirafomis, egzotinių gyvūnų laipinimą į laivą ir kt.
    Gobelenas „Eitynės su drambliais“ yra vienas seniausių meninių audinių eksponuojamų Lietuvos muziejuose.

  • Gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu

    Gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu, 1544–1548 m.

    Nežinomas autorius

    Gobeleno fone vaizduojama gausybės augalų kompozicija. Ją papildo grotesko elementai, liūtų galvos, karių figūros. Centre – išaustas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) jungtinis herbas, kurį vainikuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūna. Jungtinis herbas susideda iš šešių laukų. Centriniame lauke pavaizduotas Žygimanto Augusto motinos – Bonos Sforcos (1518–1557) herbas (Žaltys, ryjantis vaiką). Pirmajame lauke išaustas Lenkijos Erelis – Žygimanto Augusto tėvo Žygimanto Senojo (1506–1548) herbas su Žygimanto Augusto inicialais S A (Sigismundus Augustus). Antrame lauke vaizduojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas Vytis, o apačioje trys laukai, kuriuose pavaizduoti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusių žemių herbai – Kijevo (Mykolas Arkangelas), Voluinės (Kryžius) ir Smolensko (keturpėsčias Lokys).
    Tai vienintelis žinomas toks gobelenas, tačiau akivaizdu, kad jų turėjo būti daugiau. Pavyzdžiai, saugomi Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, rodo, kad herbinius gobelenus Žygimantas Augustas užsakydavo serijomis. Gobelenai, nors neretai būdavo pervežami iš vienos rezidencijos į kitą, dažniausiai būdavo užsakomi konkrečiai patalpai. Šį gobeleną Žygimantas Augustas užsakė būdamas Lietuvos didysis kunigaikštis apie 1544–1548 m. Šiuo laikotarpiu valdovas rezidavo Vilniuje, tad įtikinamiausia, kad gobelenas buvo užsakytas Vilniaus rūmams.

  • Chlodvigo krikštas

    Chlodvigo krikštas, XVI a. pab. – XVII a. pr.

    Nežinomas autorius


    Gobelene vaizduojamas vienas svarbiausių ankstyvųjų viduramžių įvykių – frankų karaliaus Chlodvigo krikštas, įvykęs 496 m. Kompozicijos centre klūpintis ir pamaldžiai sudėjęs rankas Chlodvigas. Veiksmas vyksta Reimso katedroje, kur vėliau krikštyta ir karūnuota daug būsimų Prancūzijos karalių. Kairėje stovintis šv. Remigijus dėvintis tiarą – prabangią apeiginę popiežiaus kepurę, puoštą trimis viena ant kitos uždėtomis karūnomis, su kryželiu. Šv. Remigijus nebuvo popiežiumi, tad šiuo atveju tiara greičiausiai simbolizuoja visą Katalikų Bažnyčią. Už šv. Remigijaus, kuris stovi šalia krikštyklos ir pilą šventintą vandenį ant Chlodvigo galvos, nugaros pavaizduoti stovintys dvasininkai – kardinolai, vyskupai. Chlodvigo dešinėje stovi jo žmona Klotilda, devinti puošnius rūbus bei ant galvos turinti karūną. Už jos pavaizduotos keturios damos.
    Gobeleną juosia dekoratyvus bordiūras, puoštas susipynusiais lapai bei paukščių figūromis. Bordiūre įkomponuoti apvalūs medalionai su įvairiomis scenomis. Daugumą scenų sunku identifikuoti, tačiau matoma, kad dešiniajame kampe viršuje vaizduojama scena iš Trojos karo, kai į miestą yra įstumtas medinis arklys.

     

  • Gobelenas su medžioklės scena

    Gobelenas su medžioklės scena, 1575–1580 m.

    Nežinomas autorius


    Gobelenas pilnas žalumos, net ir miško glūdumoje stovinčios pavėsinės yra apaugusios augalais. Pavieniai pastatai ir fontanas atrodo lyg būtų miško augmenijos dalis, o pilis, kuri yra atvykusių į mišką žmonių buveinė, stovi tolumoje aukštai ant kalno.
    XVI a. amžiuje ir vėliau buvo populiarūs gobelenai, kuriuose vaizduojamos gyvūnų, paukščių figūros bei scenos iš žmonių kasdienybės. Šio gobeleno pirmajame plane vaizduojami strutis, žirafa,
    vilkė su vilkiukais, lūšis, gyvatė, vėžlys, vilkas, voverė. Gobelene pilna medžioklės motyvų ir čia medžioja ne tik žmonės. Lūšis yra pasirengusi pulti vilkę su vilkiukais, gyvatė slenka link vėžlio, vilkas bėga nešdamas sumedžiotą avį.
    Antrajame plane matome eilę raitų medžiotojų, varovų su šunimis, kurie medžioja elnius. Kairėje pavaizduotas varovas pučiantis medžioklės ragą. Dešiniau matomi medžiotojas jojantis ant žirgo su dama, kuriam ant dešinės rankos nutūpęs medžioklinis sakalas.
    Nors nėra žinomas gobeleno kartonų autorius bei dirbtuvės, kuriose audinys išaustas, tačiau jis labai meistriškai atliktas. Gobelenas taip pat neturi bordiūro – dekoratyvinio audinio krašto apvado, tačiau raidės B B su raudonu skydu tarp jų rodo, kad audinys išaustas Briuselio – svarbiausio meninių audinių centro – dirbtuvėse.
    Gobelene esantys gyvūnai labai panašūs į gyvūnus, kurie vaizduojami Žygimanto Augusto užsakytose verdiūrose, šiuo metu saugomose Vavelio karališkoje pilyje Lenkijoje.

  • Senojo Tobito išgydimas

    Senojo Tobito išgydimas, 1570 m.

    Nežinomas autorius, Nežinomas dailininkas

    Gobelenas Senojo Tobito išgydymas pasakoja istoriją iš Senojo Testamento Tobito knygos. Istorijos centre dievobaimingo Tobito, gyvenusio Asirijos mieste Ninevėje, sūnus Tobijas. Vieną dieną senasis Tobitas apako, kai jam virš galvos praskridusio žvirblio išmatos pateko į akis. Jausdamas artėjančią mirti jis pasiuntė sūnų į Mediją, kad šis atsiimtų pinigus iš tėvo skolininkų. Į šia kelionę Tobijas kartu pasiėmė palydovą – atsitiktinai sutiktą jaunuolį, kuris iš tikrųjų buvo arkangelas Rafaelis. Kelionėje juos abu lydėjo ištikimas šuo. Keliauninkams priėjus Tigro upę, Tobijas norėjo išsimaudyti, bet iš vandens iššoko didžiulė žuvis, kuri norėjo jį praryti. Rafaelis liepė sugauti žuvį ir išdarinėjus pasiimti širdį, tulžį ir kepenis. Atkeliavus į Mediją, Tobijas atsiėmė visas tėvo skolas ir ketino susituokti su Raguelio dukterimi Sara. Tačiau ji buvo apsėsta piktųjų dvasių, kurios nužudydavo jaunuolius, norėjusius ją vesti, o jų jau buvo septyni. Padedant Arkangelui Rafaeliui, sudegintų žuvies vidurių pelenais piktosios dvasios buvo išvaikytos. Jaunieji Tobijas ir Sara bei Rafaelis ir visos kelionės metu kartu buvęs šuo sugrįžo į Ninevę. Čia Tobijas žuvies tulžimi patepė tėvo akis, ir šis atgavo regėjimą. Rafaelis prisipažino, jog yra arkangelas ir Tobitas su Tobijumi parpuolė prie jo ant žemės.
    Tobijo istorija dažna krikščioniškoje ikonografijoje, ypač Renesanso dailėje. Tobijas dažnai buvo vaizduojamas keliaujantis su arkangelu Rafaeliu, išgydantis tėvą ir pan. Ši istorija turėjo didelės įtakos Angelo sargo įvaizdžiui susiformuoti.
    Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenas kilęs iš didesnės audinių serijos. Artima gobelenų serija saugoma Meno ir istorijos muziejuje Vienoje (Kunsthistorisches Museum). Šioje serijoje yra aštuoni gobelenai: Senasis Tobitas palaidoja užmuštą izraelietį ir apanka, Tobitas pokalbis su Ana, Tobijas pristato tėvui savo kelionės palydovą, Saros pristatymas Tobijui pas Raguelį, Rafaelis, gaunantis iš Gabaelio Tobito pinigus, Gabaelis, atvykstantis į Tobijo ir Saros vestuves, Senojo Tobito išgydymas, Angelas grąžina jam pasiūlytas dovanas ir leidžiasi atpažįstamas.
    Gobelenas „Senojo Tobito išgydymas“ yra daug didesnės figūrinės kompozicijos fragmentas. Jame vaizduojamos kelios scenos. Pirmajame plane vaizduojami gėlių ir augmenijos fone parklupę prie namų Tobijas ir jį lydėjęs Rafaelis bei į namus prasmukęs šuo. Antrajame plane vaizduojami ankstesni istorijos epizodai. Kairėje pusėje – Tobijas, Rafaelis ir šuo. Jie ėjo pirmieji, nes norėjo paruošti namus ir išgydyti Tobitą. Dešinėje pusėje – juos sutinkanti Tobijos motina Ana, vaizduojama sėdinti ant kelmo ištiestomis rankomis.

  • Adomo ir Ievos supažindinimas

    Adomo ir Ievos supažindinimas, 1640–1660 m.

    Jean Leyniers, Michiel Coxcie I

    XVI – XVII a. gobelenuose dažnai buvo vaizduojamos įvairios antikinės scenos. Tačiau ne ką mažiau svarbią vietą užėmė gobelenai religine tematika. Ypač Senojo Testamento siužetai dažnai matomi senuosiuose audiniuose. Gobelenas Adomo ir Ievos supažindinimas iliustruoja įvykius aprašomus Pradžios knygoje. Šeštąją dieną Dievas pagal savo paveikslą iš žemės dulkių sukuria Adomą, o vėliau Ievą. Centrinė gobeleno figūra – visagalis Dievas, kuris vaizduojamas kaip Dievas Tėvas. Dievas kairę ranką laiko Ievai ant peties, o dešine ranka rodo į Adomą. Ievos sukūrimo scenoje Adomas paprastai vaizduojamas gulintis ant žemės, kadangi prieš tai Dievas buvo jį užmigdęs, kad galėtų išimti jo šonkaulį, iš kurio buvo sutverta Ieva. Visos figūros pavaizduotos turtingo augmenija ir gyvūnija sodo apsuptyje, Dievas vaizduojamas dėvintis ryškiai raudonus ir gelsvus rūbus, o Adomas ir Ieva nuogi.
    Įdomu, kad gobelenas sukurtas pagal tą patį kartoną, kuris buvo panaudotas gobelenui užsakytam Žygimanto Augusto XVI a. viduryje. Jau 1553 m. Žygimanto Augusto rezidencijoje Vavelyje buvo gobelenų serija „Rojaus istorija“. Šią seriją sudarė keletas Senojo testamento tematikos gobelenų – Rojaus laimė, Adomas dirbantis žemę, Abelio aukojimas, Kainas ir Abelis, Kainas žudantis Abelį, Kaino bėgimas nuo Dievo rūstybės, Žmonijos moralinis nuopuolis prieš tvaną. Šiuos gobelenus, išaustus pagal Michilio Koksio I (Michiel I Coxie, 1492-1592) tapytus kartonus, ir dabar galima išvysti Vavelio karališkoje pilyje. O gobelenas Rojaus laimė artimas Valdovų rūmuose esančiam audiniui Adomo ir Ievos supažindinimas. Žygimantui Augustui priklausiusiame gobelene Rojaus laimė vaizduojamos net šešios scenos – Adomo sukūrimas, Ievos sukūrimas, Adomo ir Ievos supažindinimas, Uždrausto vaisiaus atskleidimas, Pirmoji nuodėmė ir Išvarymas iš rojaus. Valdovų rūmų gobelene vaizduojama tik viena scena – Adomo ir Ievos supažindinimas, kurią šonuose įrėmina masyvių riestų kolonų formų bordiūras. Tik vienos scenos vaizdavimas neturėtų stebinti, taip daryta gana dažnai. Tačiau kartono naudojimas keletą kartų tik įrodo, kad jis buvo labai gerai atliktas ir matome, kad Žygimantas Augustas užsakydavo sau labai aukšto lygio meistrų kūrinius.
    Gobeleno apačioje dešinėje yra signatūrą B B, rodantis, kad gobelenas išaustas Briuselyje, Brabanto provincijoje bei inicialai I L nurodantys, kad audinys išaustas Žano Leinjė dirbtuvėse.

  • Achilas ir Likomedo dukterys

    Achilas ir Likomedo dukterys, 1570 m.

    Nežinomas autorius

    Gobelenas Achilas ir Likomedo dukterys yra vienas vertingiausių muziejaus kolekcijoje. Meistriškai išaustame audinyje vaizduojama scena iš karaliaus Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės sūnaus Achilo gyvenimo. Aiškiaregys Kalchantas išpranašavęs, kad Troją užimti pavyks tik tada, jei žygyje dalyvaus Achlas. Tačiau pranašystė skelbė ir tai, kad Achilas nebegrįš iš Trojos gyvas. Tetidė, norėdama padaryti savo sūnų nemirtingą mirkė jį laikydama už kulno Stikso upės vandenyje. Dar mažas Achilas buvo atiduotas auklėti kentaurui Cheironui, iš kurio išmoko karybos meno. Pradėjus rinkti vyrus karui prieš Troją, Tetidė paslėpė Achilą Skiro saloje. Jis buvo perrengtas mergina ir gyveno tarp karaliaus Likomedo dukterų. Odisėjas sužinojęs, kur slepiasi Achilas, sugalvojo gudrybę. Jis kartu su Diomedu apsimetė pirkliu ir atvyko į Likomedo rūmus. Tarp parodytų prekių buvo įvairūs papuošalai, audiniai, o taip pat keletas ginklų. Visos karalaitės susidomėjo papuošalais, o tik Achilą domino ginklai. Ši scena ir vaizduojama gobelene, kurio centre matome Achilą imanti lanką, virš jo vaizduojami prekes pristatantys Odisėjas ir Diomedas bei aplink sėdinčios Likomedo dukterys besigėrinčios atvežtomis prekėmis (pirštinėmis, vėriniu ir veidrodžiu). Tuo pat metu Odisėjo ir Diomedo palydovai prie rūmų kalavijais trankė į skydus ir suriko karo šūkį. Karaliatės pabėgo, o Achilas stvėrė ginklus ir puolė pasitikti, kaip jis manė priešų. Tada ir buvo atpažintas bei sutiko vykti į karą.
    Greta šio gobeleno eksponuojamas ir kitas audinys, priskiriamas tai pačiai „Odisėjo istorijos“ serijai. Tai gobelenas Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais. Pilną audinių seriją sudarė ne mažiau kaip aštuoni gobelenai. Be dviejų, kurie eksponuojami Valdovų rūmuose, serijai priklausė gobelenai: Odisėjas žudantis šerną, Pamišusiu apsimetantis Odisėjas, Disputas su Achilo kariais, Odisėjas ir Kirkė, Odisėjas priimamas fajakų, Odisėjo sugrįžimas namo.
    Gobelenas Achilas ir Likomedo dukterys apjuostas bordiūru, papuoštu vaisių bei augalų lapijos ir žiedų puokštėmis. Bordiūro kampuose ir apačioje įkomponuotos žmonių ir paukščio figūros. Bordiūro viršutinėje dalyje yra užrašas lotynų kalba, apibūdinantis gobelene vaizduojamą sceną (VLIXES ASTV REVELATVS ACHILLES INTER LICO / MEDIS REGIS FILIAS VIRGINEO HABITV LATITANS). Apatinėje bordiūro dalyje yra išaustos raidės B B, kuriomis buvo nurodoma, kad gobelenas išaustas Brabanto provincijoje Briuseluje. Nesunku atpažinti ir pagrindinius herojus – jų vardai užrašyti ant rūbų (Odisėjo vardas pateiktas romėnų naudota forma VLISSES, o Achilo rūbus puošia užrašas ACHILES GREC).

  • Dovydas ir Batšeba

    Dovydas ir Batšeba, ~1520 m.

    Nežinomas autorius

    Gobelenas Rūmų gyvenimas – vienas seniausių muziejaus turimų ir Lietuvoje esančių gobelenų. Sukurtas Pietų Flandrijoje, Briuselyje arba Turnė, apie 1520 metus. Gotikiniame gobelene puikiai atspindėtos dvaro gyvenimo scenos ir Viduramžiais vyravusios ryškios apdarų spalvos bei papuošalai. Gobeleno kompozicija dvilypė. Antrame plane pavaizduoto purpurinio audinio, dekoruoto augaliniais motyvais, fone vaizduojamas barzdotas karalius su karūna, apsivilkęs drabužiais, pasiūtais iš prabangių audinių, ir segintis brangakmeniais puoštą peleriną. Dešine ranka apkabinęs koloną. Jam už nugaros vaizduojami šeši jauni vyrai. Vienas jų, palinkęs prie karaliaus, vaizduojamas be galvos apdangalo. Greta, bet jau lauko erdvėje, pavaizduoti du stovintys vyrai, apsirengę puošniais drabužiais ir su galvos apdangalais. Pirmo plano kairėje pusėje vaizduojama grupė muzikantų, grojančių pučiamaisiais instrumentais ir vienu styginiu. Šalia jų vaizduojamas palinkęs vyriškis, kairę ranką ištiesęs į priekį, o dešinę nuleidęs – ja laiko galvos apdangalą (?). Vyriškis vaizduojamas taip, lyg į kažką nuolankiai kreiptųsi. Tai leidžia daryti prielaidą, kad muziejaus turimas gobelenas gali būti didesnio gobeleno dalis, tad jame buvo vaizduojama daugiau scenų. Pirmo plano dešinėje pavaizduotos trys damos, besirenkančios gėles iš pintinės. Gobeleno bordiūras puoštas iš gėlių sudarytais ornamentais. Bordiūro juosta kairėje skiriasi nuo kitų – čia gėlių šakelės surištos keliais kaspinais.

     

    Tekstą parengė Rita Lelekauskaitė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 76