Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Skrynutė

    Skrynutė, XVII a.

    Nežinomas autorius

    Skrynutė dekoruota baltos apalvos kaulinėmis detalėmis bei keturkampiais, sudarytais iš skirtingo atspalvio medienos ir kaulo.

    Skrynutės dangčio viršuje yra vario lydinio rankenėlė. Dangtis pritvirtintas dviem vyriais. Priekinėje dalyje yra vario lydinio kilpelė ir spynos apkalas. Viduje yra lenkta dalis, dekoruota rombais, sudarytais iš šviesaus kaulo ir tamsios medienos. Skrynutės vidus dekoruotas rausvos spalvos aksominiu audiniu.

  • Skrynia

    Skrynia, XVI a.

    Nežinomas autorius

    Ąžuolo medienos skrynia, pagaminta iš plačiū lentų. Skrynia kaustyta metalinėmis detalėmis, kurios užbaigiamos kaustytu stilizuotu gėlės žiedo motyvu. Priekinėje dalyje yra didelis keturkampis spynos apkalas.

  • Trikojis židiniui

    Trikojis židiniui, XVII a.

    Nežinomas autorius

    Įrenginys, kuris buvo statomas židinio angoje. Šie įrenginiai dažniausiai būdavo statomi po du, o ant jų būdavo sudedamos malkos. Priekinė trikojo dalis tekinta, pagaminta vario lydinio. Kojos ir ilgoji dalis pagaminta iš kaltos geležies.

  • Trikojis židiniui

    Trikojis židiniui, XVII a.

    Nežinomas autorius

    Įrenginys, kuris buvo statomas židinio angoje. Šie įrenginiai dažniausiai būdavo statomi po du, o ant jų būdavo sudedamos malkos. Priekinė trikojo dalis tekinta, pagaminta vario lydinio. Kojos ir ilgoji dalis pagaminta iš kaltos geležies.

  • Lėkštė

    Lėkštė, XVI a.

    Nežinomas autorius

    Lėkštė dekoruota augaliniais ir geometriniais ornamentais. Jos centre vaizduojama Švenčiausia Mergelė Marija laikanti Vaikelį Jėzų. Marijos galvą puošia karūną, o dešinėje rankoje ji laiko sekptrą. Fone - ratu išdėstyti šviesos spinduliai.

  • Artis magnæ artilleriæ. Pars Prima

    Artis magnæ artilleriæ. Pars Prima, 1650 m.

    Kazimieras Semenavičius

    Garsus karo inžinierius ir artilerijos specialistas Kazimieras Semenavičius (Simonavičius, apie 1600 – apie 1651) gimė netoli Raseinių. Žinoma, kad Vilniaus universitete jis studijavo matematiką, fiziką, chemiją ir architektūrą. 1632–1633 m. dalyvavo kare su Rusija, 1644 m. – su totoriais. Apie 1645 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648) skyrė lėšų K. Semenavičiaus kelionei į Nyderlandus, kad šis pagerintų savo karybos žinias. Grįžęs 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, vėliau – artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. 1648 m. buvo išvykęs į Lvovą ir Pilavcus, dalyvavo perdislokuojant artilerijos dalinius. Įdomu tai, kad 1649 m. jis vėl išvyko į Nyderlandus, ten baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame lotynų kalba išleido garsųjį veikalą Artis magnae artilleriae (liet. „Didysis artilerijos menas“).

    Knyga sulaukė stulbinamos sėkmės. Apie 150 metų tai buvo pagrindinis veikalas norintiesiems studijuoti artilerijos mokslą. Veikalas iš karto buvo pradėtas versti į kitas kalbas: 1651 m. pasirodė vertimas prancūzų kalba, 1676 m. – vokiečių, 1729 m. – anglų kalba. Leidinys gausiai iliustruotas. Jį sudaro penki skyriai, trečiajame aptariami raketų tipai ir gamybos būdai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šiuo metu turi tris šios knygos egzempliorius – lotynų (1650), prancūzų (1651) ir vokiečių (1676) kalbomis. Dalį iš jų muziejaus lankytojai gali apžiūrėti Valdovų rūmų muziejaus bibliotekos ekspozicijoje. Itin svarbus aptariamas pirmasis (1650) veikalo leidimas lotynų kalba. Jo pagrindu 2018 m. buvo parengtas Didžiojo artilerijos meno vertimas į lietuvių kalbą. Pirmojo leidimo egzemplioriai meno rinkoje dažniausiai yra patys brangiausi, nes jie originaliausiai atspindi kūrinio autoriaus indėlį į veikalą, leidžia tyrinėti ir atskleisti, kaip laikui bėgant kito iš naujo leidžiami tekstai.

    Ši vertybė muziejaus rinkinius praturtina įvairiais aspektais: liudija apie Lietuvoje gimusius mokslininkus, dariusius įtaką pasauliniam mokslui, suteikia naujų galimybių istorikams ir knygotyros specialistams analizuoti pirmojo leidimo sąsajas su vėlesniais kūrinio vertimais. Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje pristatomas didelės kultūrinės vertės veikalas reprezentuoja XVII a. vidurio lietuvių kilmės mokslininko mokslo pasiekimus Europoje ir atskleidžia Valdovų rūmus puoselėjusių valdovų indėlį į XVII a. mokslo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir už jos ribų.

     

    Vertybės įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba

         

    Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė

    Panaudota literatūra
    Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 182.

  • Grindų plytelė

    Grindų plytelė, XVI a.

    Grindų plytelė. Sveika. Kvadrato formos, neornamentuota, dengta geltona glazūra. Plytelės paviršus nuvaikščiotas, kai kuriose vietose glazūra kiek nutrupėjusi. Kraštai nusklembti, nulyginti. Pagaminta iš raudonos molio masės. Plytelė 12,6 x 12,7 cm dydžio, 2,5 cm storio. Datuojama XVI a. (Tyrimų autoriai: A. Tautavičius, V. Urbanavičius, A. Kuncevičius. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai).

  • Grindų plytelė

    Grindų plytelė, XVI a.

    Grindų plytelė. Sveika. Plytelė lygiašonės trapecijos formos, neornamentuota, neglazūruota. Pagaminta iš raudonos molio masės. Plytelės ilgis 30,4 cm, plotis 9,9 cm, storis 2,8 cm. Datuojama XVI a. (Tyrimų autoriai: A. Tautavičius, V. Urbanavičius, A. Kuncevičius. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai).

  • Verpstukas

    Verpstukas, I tūkst.

    Verpstukas. Dvigubio nupjauto kūgio formos, sveikas, molinis. Šoninis paviršius lygus. Molio masė šviesiai pilka, su negausiomis, smulkiomis mineralinėmis priemaišomis. Verpstuko skersmuo 3,8 cm, storis 1,4 cm. Skylutės skersmuo 1,2 cm. Datuojamas I tūkst. 2–3 ketv. (Tyrimų autoriai: A. Tautavičius, V. Urbanavičius, A. Kuncevičius. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai).

  • Verpstukas

    Verpstukas, I tūkst. vid. – I tūkst. III ketv.

    Verpstukas. Dvigubo nupjauto kūgio formos, sveikas, molinis. Šoninio paviršiaus vidurį puošia iškili, trikampio pjūvio briaunelė. Molio masė tamsiai pilka, su negausiomis, smulkiomis mineralinėmis priemaišomis. Verpstuko skersmuo 3,6 cm, storis 1,5 cm. Skylutės skersmuo 1,3 cm. Datuojamas I tūkst. viduriu–III ketvirčiu. (Tyrimų autoriai: A. Tautavičius, V. Urbanavičius, A. Kuncevičius. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai).

  • Verpstukas

    Verpstukas, I tūkst. vid. – I tūkst. III ketv.

    Verpstukas. Dvigubo nupjauto kūgio formos, sveikas, molinis. Pagrindas aplink centrinę skylutę įdubęs. Šoninio paviršiaus vidurį puošia iškili, trikampio pjūvio briaunelė. Molio masė tamsiai pilka, su negausiomis, smulkiomis mineralinėmis priemaišomis. Verpstuko skersmuo 3,6 cm, storis 1,15 cm. Skylutės skersmuo 1,2 cm. Datuojamas I tūkst. viduriu–III ketvirčiu. (Tyrimų autoriai: A. Tautavičius, V. Urbanavičius, A. Kuncevičius. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai).

  • Verpstukas

    Verpstukas, I tūkst.

    Verpstukas. Dvigubo nupjauto kūgio formos, sveikas, molinis. Šoninio paviršiaus vidurį puošia iškili, trikampio pjūvio briaunelė. Molio masė ruda, su negausiomis, smulkiomis mineralinėmis priemaišomis. Verpstuko skersmuo 3 cm, storis 1,3 cm. Skylutės skersmuo 1,2 cm. Datuojamas I tūkst. 2–3 ketv. (Tyrimų autoriai: A. Tautavičius, V. Urbanavičius, A. Kuncevičius. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai).

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 94