Paieškos kriterijai:

 
   
  • "GRODNO Im GrossHerzogthum Litthauen", 1730 m.

    Miesto vaizadas, kurį parengė Gabriel Bodenehr (1664-1758), buvo išleistas Augsburge pasirodžiusiame veikale "Europens Pracht und Macht..." . Apačioje dšinėje yra įrašas: 'G. Bodenehr fec. et ex.". Tačiau garfikos darbe yra padaryta klaina. Jame vaizduojamas ne Gardino miestas, bet Güstrow (Vokietija) miesto panorama.
  • 10 auksinų iždo bilietas

    10 auksinų iždo bilietas, 1794 m.

    1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

  • 100 auksinų iždo bilietas

    100 auksinų iždo bilietas, 1794 m.

    1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

  • 100 litų moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui

    100 litų moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, 2009 m.

    Bronius Leonavičius, Giedrius Paulauskis

    Tai trečioji moneta, dedikuota Lietuvos tūkstantmečiui. Pirmoji moneta buvo skirta 1009 m. – Lietuvos vardo pirmajam paminėjimui, antroji – ilgiausiai trukusiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo laikotarpiui. 1988 m. susikūręs Sąjūdis pradėjo vesti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo link. Nepriklausomybės siekis parodytas 1988 m. subūrus žmones į didįjį mitingą Vilniuje, taip pat 1989 m. Baltijos keliu, gyva žmonių grandine, sujungusia tris Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Nepriklausomybės siekis buvo įgyvendintas pasirašius Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

     

    Tekstą parengė: Rita Lelekauskaitė

  • 100 litų moneta, skirta pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų sukakčiai

    100 litų moneta, skirta pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų sukakčiai, 2013 m.

    Rolandas Rimkūnas, Eglė Rimkūnienė, Giedrius Paulauskis

    Amsterdame 1613 m. Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) užsakymu buvo išspausdintas pirmasis Lietuvos žemėlapis, nubraižytas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir sukurtas pagal Radvilų Nesvyžiaus dailininko Tomo Makovskio (Tomasz Makowski, 1575–1630) piešinį. Žemėlapis kurtas remiantis naujausiais topografiniais matavimais. Patikslintos miestų ir miestelių lokacijos, pirmą kartą parodytas valstybės administracinis suskirstymas, pažymėti Magdeburgo ir turgaus teisę turintys miestai, svarbiausi centrai ir net mūšių vietos. Specialiu ženklu – kunigaikščio kepure – pažymėtos Radvilų ir kitų kunigaikščių valdos. Pagal šį žemėlapį iki pat XVIII a. antros pusės braižyti Lietuvos žemėlapiai. Lenkija taip tiksliai žemėlapyje pavaizduota tik XVIII a. antroje pusėje.

     

    Tekstą parengė: Rita Lelekauskaitė

  • 2014 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, skirtas litui

    2014 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, skirtas litui, 2014 m.

    Lietuvos banko išleistas Lietuvos Respublikos monetų rinkinys yra paskutinis, skirtas nacionalinei valiutai – litui. Šio piniginio vieneto atsiradimo pradžia – 1922 m. spalio 2 d., kai šalyje cirkuliuojančios ostmarkės buvo pradėtos keisti į litus. Prasidėjus sovietinei okupacijai, litas nustojo galioti. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje laikinai buvo naudojami talonai. 1993 m. birželio 25 d. jie buvo pradėti keisti į litus. Litai buvo naudojami iki 2015 m. sausio 1 d., kai šalyje buvo įvesta Europos Sąjungos bendra valiuta – euras. Rinkinį sudaro 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetos. 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetų dizaino autorius – skulptorius Antanas Žukauskas. Adaptuoto Vyčio autorius – dailininkas Arvydas Každailis. 1, 2 ir 5 centų monetas sukūrė skulptorius Petras Henrikas Garška.

    Tekstą parengė Dalius Avižinis

  • 2015 m. laidos apyvartinių monetų rinkinys

    2015 m. laidos apyvartinių monetų rinkinys, 2015 m.

    2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė Europos Sąjungos bendrą valiutą – eurą. Ji pakeitė iki tol naudotą nacionalinę valiutą litą. Pirmieji euro banknotai ir monetos buvo pradėti naudoti 2002 m. sausio 1 dieną. Šiuo metu euras naudojamas 19 Europos Sąjungos valstybių. Visų šalių monetų reverso dizainą sukūrė belgų dizaineris Liukas Liauksas (Luc Luycx). Monetų averso dizainą kuria kiekvienos šalies dailininkai. Lietuvos euro monetų averse vaizduojamas Vytis. Šarvuoto raitelio su kalaviju figūra ant lietuviškų pinigų naudojama jau nuo XIV amžiaus. Apyvartinių euro monetų nacionalinės pusės dizainą kūrė skulptorius Antanas Žukauskas, jis averse pavaizdavo Lietuvos Respublikos herbą Vytį, aplink jį ratu išdėstė 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europos tautų vienybę ir solidarumą. Rinkinį sudaro 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2 eurų monetos bei dailininkės Audronės Zamalytės sukurtas atminimo ženklas, skirtas euro įvedimui Lietuvoje.

    Tekstą parengė Dalius Avižinis

  • 25 auksinų iždo bilietas

    25 auksinų iždo bilietas, 1794 m.

    1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

  • 25 auksinų iždo bilietas

    25 auksinų iždo bilietas, 1794 m.

    1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

  • 4 grašių iždo bilietas

    4 grašių iždo bilietas, 1794 m.

    1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

  • 4 grašių iždo bilietas

    4 grašių iždo bilietas, 1794 m.

    1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

  • 4 grašių iždo bilietas

    4 grašių iždo bilietas, 1794 m.

    1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 76