100 auksinų iždo bilietas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas banknotas 
Sritys numizmatika, bonistika
Pirminės apskaitos numeris LDKVR GEK 556
Inventorinis numeris LDKVR VR 535
Matmenys ilgis x plotis – 17,5x9,6 cm
Medžiagos popierius 
Autentiškumas originalas 
Sukūrimo data 1794 m.

Aprašymas

Eksponato aprašymas

1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
100 auksinų iždo bilietas daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Mindaugas Kaminskas